Žaros

                     Liekno beržo ševeliūrą

Saulė papuošė šaliu –

Užmetė, ir niurkt į jūrą

Pasimaudyt po darbų

Tai pamatęs šiltas vėjas

Šalį nuskraidino

Ir akimirksniu padangę

Žaros apkabino

Apkabino, sužėravo

Uždegė palaukę

Užgesint jų negalėjo

Vakaras atplaukęs

Tik kai balkšvo rūko upė

Tyliai išsipynė

Sumirgėjusios užgeso

Žaros paskutinės