Išskrido paukščiai... . Išskrido klegėdami, palikdami vietoj savęs pageltusius medžių lapus.

Lapai kaip paukščiai, jie plazdena ore. Tik lapai neskrenda į saulę, o tyliai  atsiplėšia nuo pajuodusių medžių šakų ir palengva, vis padūsaudami, gula ant vėstančios žemės.

Jie dar bando sušildyti Žemę.

- Nevarkit! – tyliai atsidūsta ji, ir apsigaubia rūko skraiste. Rūkas apgaubia ir lapus – gelsvus , rausvus, plevenančius ir gulančius ant žemės.  Rudenėja...