po balas lakstau pakvaišus -
nesijuokit, nes jauna
ir pavirst į paukštį noriu,
besidžiaugiantį diena
nesikelčiau į padanges,
žemėj vietos man gana
su artojais traukčiau dainą –
siela laimės sklidina
į lietaus nuplautą žolę,
su išeinančia žara
atsigulčiau pailsėti,
nesijuokit, nes jauna