po balas lakstau pakvaišus -

 nesijuokit, nes jauna

ir pavirst į paukštį noriu,

besidžiaugiantį diena

nesikelčiau į padanges,

žemėj vietos man gana

su artojais traukčiau dainą –

siela laimės sklidina

į lietaus nuplautą žolę,

su išeinančia žara

atsigulčiau pailsėti,

nesijuokit, nes jauna