Į gluosnius įpynusi savo svajas
dar laukimą ir skausmą mažytį
pasijusiu laisva tarsi kregždės giesmė
ir klajosiu padangėm lig ryto.
O tada, kai sušilę rūkai,
žemę dengs savo guolį palikę,
aš sugrįšiu į čia atsigerti rasos
ir įpinsiu į gluosnius kas liko.