Vertinimas

Mokymo ir mokymosi rezultatų v e r t i n i m a s

Ø  Tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos apibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidos lygio nustatymas bei išreiškimas tam tikrais simboliais (pažymiais, balais), vertinamaisiais sprendimais ir kitais būdais.

Ø  Tai nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Ø  Vertinimas išreiškia santykį tarp to, ką moka mokinys ir to, ką jis turėtų mokėti vertinimo momentu

Vertinimo uždaviniai

1.      Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

2.      Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

3.      Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.

4.      Padėti mokyklai nustatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

Vertinimo nuostatos ir principai

- Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(-si) tikslus.

- Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesys.

- Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

- Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

- Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

Ø  Mokiniams, gavusiems nepatenkinamą  dalyko įvertinimą pirmajame pusmetyje, mokytojas sudaro galimybę per II-ąjį pusmetį įsisavinti siauresnės apimties programą, paruošdamas individualų mokymo(-si) planą. Su šiuo planu supažindinami mokinys, jo tėvai, klasės auklėtojas, planas suderinamas su mokyklos administracija, psichologu ir socialiniu darbuotoju.

- Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų.

- Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir patikimumo; remiamasi Bendrosiomis programomis, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos įvairios vertinimo metodikos.

- Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės). Pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui, sertifikavimui, apskaitai.

Ø  Pažymiu įvertinami mokinių pasiekimai baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Vengiama atsitiktinių pažymių. Pažymys kaupiamas kiekvienos pamokos metu, įvertinimas įrašomas už kelias ugdomosios veiklos rūšis, išvedus aritmetinį vidurkį 10-balėje sistemoje. Kaupiamojo vertinimo informacijos, surinktos vertinimo lape, pavertimo į pažymį formulę aprobuoja metodinės grupės pagal mokomojo dalyko specifiką.

Ø   Rekomenduojama pažymiu įvertinti kontrolines užduotis, savarankiškus, projektinius, kūrybinius, laboratorinius ir kitus darbus, kai mokiniai parodo išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus.

Ø  Vieną kartą per semestrą įrašomas įvertinimas už mokinio pastangas, lankomumą, tinkamą pasiruošimą pamokoms, namų darbų atlikimą ir kt.

Informacijos fiksavimo ir kaupimo būdai: komentarai, recenzijos, vertinimo aprašai, vertinimo aplankai (portfolio), vertinimo dienoraščiai, mokytojo užrašai, vertinimo knygelės ir pan.

 Vertinimo kriterijai – pagrindinio ugdymo bendrųjų programų reikalavimus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Vertinimas: formalusis ir neformalusis.

v  Formalusis: testai, rašomieji darbai ir t.t. (pažymys, įskaita ir pan.).

Testas – kompleksinis žinių patikrinimas iš vienos ar kelių skyrių/temų, trunkantis vieną

             pamoką.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

   kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti,

   kaip įvaldyta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis,

   savarankiškai išmokta dalis ir pan.). Jo metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir

   konsultuotis su draugais ar mokytoju. Kontroliniai darbai, trunkantys visą pamoką, rašomi tik pagal kontrolinių darbų grafiką, suderintą ir patvirtintą mokyklos direktoriaus. Su jų turiniu ir vertinimo kriterijais mokiniai supažindinami iš anksto.

Savarankiškas darbas – paskirtų užduočių atlikimas, naudojantis informaciniais šaltiniais,

   trunkantis visą pamoką arba dalį pamokos. Vertinami nebūtinai visi mokiniai.

Žinių patikrinimas – apklausa raštu ar žodžiu, trunkanti iki 15 – 20 minučių.

Pagal vertinimo tikslus taikomi pagrindiniai vertinimo tipai:

Ø  Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Ø  Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Formuojamojo vertinimo kriterijai:

-          pamokų lankymas;

-          pasiruošimas pamokai;

-          namų darbų atlikimas;

-          aktyvumas pamokoje;

-          elgesys pamokoje.

Ø  Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Ø  Norminis vertinimas - vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.

Ø  Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai (dešimtbalė vertinimo sistema, atitinkanti bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus)

Ø  Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą arba namų darbus gauna susitartą skaičių balų

Kaupiamojo vertinimo kriterijai:

(patvirtinti mokyklos metodinėje taryboje ir mokytojų tarybos posėdyje)

v  Neformalusis: stebėjimas, pokalbis. Tai mokinių pasiekimų už pusmetį įvertinimas pagal mokykloje sukurtus kriterijus, kuriais vertinami bendrieji ir specifiniai gebėjimai, asmeninės savybės. Neformalusis vertinimas yra ir emocinis mokytojo požiūris į mokinio mokymąsi. Jis vyksta visą laiką, mokytojui bendraujant su mokiniais, ir tą požiūrį mokiniai paprastai stebi. Mokytojas negali būti abejingas tam, kaip mokiniai dirba, gali juos padrąsinti savo šypsena, pagyrimu, gestu ir pan.

Neformaliojo vertinimo kriterijai:

-          mokinio motyvacija;

-          geras dalyko mokymasis;

-          mokinio padaryta pažanga;

-          kūrybiškumas ir originalumas atliekant užduotis;

-          technologijų taikymas;

-          žinių ir gebėjimų panaudojimas socialinėje aplinkoje;

-          savarankiškumas ir atsakingumas.

Neformaliojo vertinimo būdai:

-          delegavimas į olimpiadas ir konkursus;

-          pagyrimai raštu sąsiuviniuose ir pažymių knygelėse;

-          padėkos (labai geras metų kurso baigimas);

-          pagyrimas žodžiu;

-          šypsena, mimika;

-          pastabos;

-          klaidų nurodymas ir aptarimas;

-          konsultacijos mokiniams ir tėvams;

-          įsivertinimas.

Vertinimo planavimas

Mokytojas:

- atsižvelgia į tai, ką mokiniai žino, geba, kokias nuostatas išsiugdę;

- formuluoja mokymosi uždavinius orientuotus į mokinių mokymosi rezultatus;

- numato vertinimo būdus ir formas (detalieji planai);

- numato vertinimo kriterijus visai klasei, mokinių grupėms, atskiriems mokiniams.

Atsiskaitymo būdai: atsakinėjimas žodžiu ir raštu, testai, kontroliniai darbai, savarankiški darbai, savikontrolės testai, diktantai, namų darbai, kūrybinės užduotys, projektiniai darbai, fizinio pajėgumo testai ir kt.

Vertinimo laikas: vertinama nuolat.

Vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo

• Vertinimas planuojamas ir reglamentuojamas valstybės, savivaldybės, mokyklos ir mokytojo lygmenimis.

Ø  Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

Ø  Mokinių tėvai įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą. Mokyklos tarybos nustatyta tvarka jie gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą ir pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, bendrųjų programų paskirtį.

Ø  Mokytojai pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese, apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus, fiksuoja vertinimo informaciją, informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas, remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą(si), rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba, derina tarp savęs mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo metodikas.

Ø  Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką, užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, tarp atskirų dalykų.