GRUPINIS MOKYMO METODAS
Mokinių suskirstymas grupėmis, pateikiant įsisavinti mokomąją medžiagą yra mėginimas juos išmokyti. Tai nėra nauja idėja. Jos populiarumas siejamas su Rodžerio ir Deivido Džonsonų iš Minesotos universiteto darbo rezultatais. Džonsonai 1975 m. publikavo „Mokymasis drauge ir atskirai", kur pateikė darbo grupėmis efektyvumo tyrimus. 375 studentų tyrimai parodė, kad dirbantys bendrose grupėse ir besivaržantys tarpusavyje studentai išmoko daugiau negu tie, kurie mokėsi individualiai. Vėliau šie studentai mokėsi daug kruopščiau – gebėjo analizuoti, įtikinti, padaryti išvadas, spręsti problemas, pateikti ir įvertinti.
„Grupinis" mokymas – mažos grupės problemų sprendimo struktūrinė forma, užtikrinanti skirtingų grupių panaudojimą, individualią atsakomybę, skatinanti pozityvią abipusę priklausomybę.
Kodėl grupinis mokymas yra sėkmingas
Skaitymas, klausymas ir stebėjimai yra pasyvi mokymosi veikla, kuomet įsimenama mažiau nei 50 proc. medžiagos. Kai mokymąsi aptariame su kitais, įsimename 3/4 medžiagos, kai padedame kitiems – įsimename beveik viską, ko mokomės. Tai yra grupinio mokymosi esmė.
Grupių sudarymas. Grupės dydis – 3-4 žmonės, geriau – 4 žmonės. Iš 4 galima sudaryti dvi poras ir pasiekti efektyvios sąveikos. Žinoma, grupę gali sudaryti ir 4-6 žmonės.
Kai mokiniai vieni su kitais bendradarbiauja, o ne varžosi, tarp mokinių ir jų grupių sumažėja įvairių prieštaravimų, priešiškumo. Grupei, kurią sudaro 4-6 žmones, duodama užduotis ar paprašoma parengti projektą. Mokiniai paprastai pasidalina darbus, padeda vieni kitiems, giria ir kritikuoja vieni kitų pastangas, vertina, kiek kuris prisidėjo dirbant. Bendra patirtis padeda išsklaidyti išankstinį nepasitikėjimą, suformuoja palankią nuostatą. Skirstant mokinius į grupes, žiūrima, kad į kiekvieną patektų geresnių ir blogesnių mokinių, berniukų ir mergaičių. Mokiniai gali dirbti poromis, keisdamiesi vaidmenimis „mokytojas" ir „mokinys", „klausiantis" ir „atsakantis", ir ieškodami kitų būdų atlikti užduotims. Jie supranta, kad jų tikslas – ne tik atsakyti, bet ir suprasti problemą. Kai tikrinamos mokinių žinios, jie dirba kiekvienas atskirai, savarankiškai.
Įvertinant komandos darbą, yra apskaičiuojamas kiekvieno mokinio įrašas, t. y. nustatomas lyginant per paskutinį tikrinimą gautą jo įvertinimą su praeitų užsiėmimų vertinimų vidurkiu. Ši vertinimo sistema, parodanti kiekvieno mokinio įrašą, suteikia galimybę kiekvienam jų maksimaliai prisidėti prie bendro grupės rezultato; bet tik tuo atveju, kai mokinys labai stengiasi ir pavyzdingai atlieka užduotis.
Jei klasėje mokosi labai nevienodų sugebėjimų mokiniai arba dirbama su mokiniais, turinčiais fizinių trūkumų, galima taikyti individualaus darbo padedant komandai metodą. Sudaromos grupelės iš 4-5 nevienodo pažangumo mokinių. Kiekvienas pasirenka sau partnerį ir mokosi su juo pagal numatytą mokomąją medžiagą: skaito literatūrą, daro rašto darbus, atlieka testus. Po to drauge dirbantys mokimai pasikeičia atsakymų lapais ir įvertina kito rezultatus. Visą darbą įvertina tikrinti paskirtas mokinys. Šiuo atveju grupės nesivaržo tarpusavyje, o stengiasi viršyti savo ankstesnių vertinimų vidurkį.
Paprastai grupės sudaromos vienai temai nagrinėti. Sudarytos grupės nenori skilti, todėl kartais jos gali būti sudarytos vienam trimestrui ar pusmečiui, o gal net metams. Tokiose grupėse išugdomas mokinių priklausomumo jausmas. Užtenka grupėse dirbti po 15-20 minučių 2-3 kartus per savaitę. Grupinio mokymo metodą galima taikyti ne visose klasėse, ne kiekvienai mokinių grupei ir ne kiekvieno dalyko pamokose.
Mokytojas, norėdamas pasakyti, kad darbą grupėje laikas baigti, arba norėdamas kažką paaiškinti, pakelia ranką. Mokiniai žino apie šį sutartą ženklą, ir, pamatę iškeltą mokytojo ranką, turi baigti darbą ir pakelti savąją.
Pedagogui, taikančiam grupinio darbo metodą, daug problemų kelia nesugebantys bendrauti mokiniai. Vieni geriau jaučiasi dirbdami individualiai, kiti – suvokia, kad jiems nereikia grupės, treti – gerai jaučiasi besivaržydami tarpusavyje. Norėdamas, kad moksleiviai padėtų vieni kitiems, turi ieškoti patrauklių darbo formų.
Grupinio darbo metodas naudingas tuo, kad sudaro galimybę nuo komandinio administravimo pereiti prie humanitarinių mokymo ugdymo metodų. Mokiniai teigiamai vertina toki mokymo būdą, kuris yra stimuliuojantis, padedantis greičiau įsitraukti į darbą ir geriau jį atlikti. Tai padeda ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, pratina planuoti darbą, vengti konfliktų, atlikti tam tikras funkcijas, objektyviai vertinti darbo rezultatus. Moksleivis yra pilnavertis mokymo proceso veikėjas, o ne tik ramus stebėtojas. Mokytojas gali pastebėti kiekvieną mokinį ir individualiai jam padėti. Grupės nariai vienas kitą padrąsina, padeda, stimuliuoja. Darbas grupėse veikia dvasine mokinio asmenybės raidą.