Grupių formavimo metodai
Mažų grupių formavimo metodo naudojimas sukuria geresnę atmosferą ir sąlygas intensyviau dirbti bei diskutuoti, nedrąsius mokinius labiau įtraukti į darbą.
Kai reikia, kad į poras patektų visiškai atsitiktiniai žmonės, pasitelkiami „burtai":
1. Grupės nariai traukia kortas. Poros sudaromos pagal ištrauktų kortų spalvą ir reikšmę. Galima traukti ne tik kortas, bet ir spalvotus popierėlius, paveikslėlius ir pan.
2. Sukarpomi tos pačios spalvos siūlai. Mokytojas paima siūlų pluoštą taip, kad išlįstų tik galai. Dalyviai ima už siūlo galo. Į poras patenka grupės nariai, paėmę tą patį siūlą.
3. Į dvi dalis sukarpomi atvirukai arba žurnalų nuotraukos. Grupės nariai traukia sukarpytus paveikslėlius. Į poras patenka ištraukę to paties paveikslėlio atkarpas.
Kai siekiama grupės sutelktumo:
„Toks pat / išskirtinis". Dalyviai suskirstomi į grupes po keturis. Kiekvienai grupei išdalinama po didelį lapą popieriaus ir spalviklių. Paprašoma lapą linijomis padalinti į keturis kvadratus ir centre nubrėžti vidutinio dydžio apskritimą. Grupių nariai pasakoja apie savo pomėgius, apie savo šeimą ir t. t. Lapo viduryje grupė užrašo, kas bendra sieja visus jos narius. Lapo kampuose kiekvienas nurodo, kas būdinga tik jam vienam. Šį išskirtinį bruožą turi turėti tik tas vienas grupės narys. Baigus darbą visi grupės nariai paeiliui paaiškina savą brėžinio dalį.
„Sodybos kiemas". Kiekvienam dalyviui priskiriamas skaičius pagal tai, kiek grupių norima sudaryti (pavyzdžiui, kiekvienas gauna skaičių nuo 1 iki 6). Kiekvienai grupei priskiriamas koks nors triukšmingas naminis gyvulys ar paukštis. Poto paprašoma visų atsistoti ir susimaišyti per 30 sekundžių. Dabar visi turi užsimerkti ir pamėgdžioti jam priskirto gyvūno balsą. Kiekvienos grupės nariai stengiasi susirasti vieni kitus klausydami tų garsų.
Grupės išjudinimo metodai
Šie metodai tinka tada, kai reikia suaktyvinti grupės veiklą, padėti atsipalaiduoti po sunkių užduočių, pagyvinti grupės nuotaiką ir bendradarbiavimą, fiziškai išjudinti kūną arba, atvirkščiai, pasirengti susikaupimo ir dėmesio reikalaujančioms užduotims.
„Žmonių mazgas". Mokiniai sustoja į ratelius po 6–8 žmones kiekviename ratelyje. Greitai, nežiūrėdami kur kas stovi, visi ištiesia rankas į rato vidurį ir paima kam nors už rankos. Visi turi būti susikibę už rankų. Dabar jie turi "„išmazgyti"savo „žmonių mazgą" pakeldami arba perlipdami sukabintas rankas. Tai ne varžybos, kai svarbu, kuri grupė baigs pirma. Tikslas – kad visi išsimazgytų ir grupės suprastų, jog reikia tęsti tol, kol išsipainios ir ratas vėl taps apskritas.
„Suskaičiuoti iki 20". Grupė sustoja ratu. Kas nors pradeda skaičiuoti ir sako „vienas", kuris nors kitas tęsia, sakydamas „du", dar kitas –„trys". Jeigu kurį nors skaičių pasako vienu metu du ar daugiau grupės narių, skaičiuoti pradedama iš naujo. Kol grupė dar nėra susigyvenusi, užtenka skaičiuoti iki 20, vėliau skaičių galima didinti. Galimas ir kitas šio metodo variantas. Užduotis – visai grupei atsitūpti. Kuris nors grupės narys atsitupia, po to kitas ir t. t., kol sutupia visa grupė. Jeigu vienu metu bando tūpti du ar daugiau grupės narių, viskas pradedama iš naujo.
„Lobio ieškojimas". Šio metodo tikslas – pasidalinti informacija apie asmeninius pomėgius. Dalyviai išvardina tris savo pomėgius, nesusijusius su mokymusi (pvz., muzika, kelionės, naminiai gyvūnai ir kt.), ir grupėje susiranda dar bent du žmones, besidominčius tais pačiais dalykais.
„Mieli žodžiai". Kiekvienam išdalinama po mažą popieriaus lapelį. Dalyviai turi : 1) pažvelgti į asmenį, sėdintį iš kairės; 2) pagalvoti, ką gražaus apie tą žmogų galima pasakyti (pavyzdžiui, apie jo išvaizdą, elgesį ir t. t., bet tai neturi būti susiję su pamoka; 3) parašo tam žmogui trumpą žinutę, ką gražaus apie jį mano; 4) pasirašo ir tam žmogui paduoda. Taikant šį metodą pirmą kartą, labai svarbu nurodyti, kad lapelį su mielais žodžiais turi gauti kiekvienas.
„Ką išgirdote ?". Tinka atlikti, kai mokiniai yra pavargę ir reikia atokvėpio. Pratimą sudaro keturi judesiai: 1) delnų trynimas. Sukuria čiužesio garsą; 2) spragsėjimas pirštais: kaire ranka, dešine ranka ir t. t.; 3) pakaitomis pliaukštelėjimas rankomis per šlaunis; 4) treptelėjimas koja į grindis: kaire koja, dešine koja ir t. t. Mokiniai sustoja ratu. Kuo jis didesnis, tuo geriau. Mokytojas pradeda ir veiksmai atliekami į kairę, pagal laikrodžio rodyklę. Mokytojas atlieka pirmą judesį (trina delnus), tada tą patį judesį atlieka žmogus iš kairės. Judesys visąlaik eina ratu. Kiekvienas judesį pradeda tik tada, kai jau pradėjo stovintysis prieš jį. Taigi, judesys nuolat slenka ratu. Kai pirmas judesys apeina visą ratą, vadovas pradeda antrą judesį (spragsi pirštais) ir kiekvienas stovintis rate jį pakartoja. Judesys vėl juda ratu. Taip pat atliekami trečias, paskui ketvirtas judesiai. Baigus ketvirtą judesį, mokytojas tuos pačius judesius pradeda atvirkštine tvarka: ketvirtą, trečią, antrą, pirmą. Baigus pirmą judesį, mokytojas nieko nebedaro ir laukia, kol ratas nurims. Kai tampa tylu, mokytojas paragina dalyvius pasisakyti, ką jiems priminė judesiais išgauti garsai.
„Kontrastai". Mokiniai suskirstomi poromis. Dideliame popieriaus lape arba lentoje sudaromas kontrastuojančių žodžių arba antonimų sąrašas. Užrašoma apie šešias priešingų žodžių poras, pavyzdžiui: saldus – rūgštus; saulė – mėnulis; balta – juoda; lietus – saulė; popierinis – medinis; žmogus – gyvulys; eiti – važiuoti ir t. t. Aptarę dviese, kiekvienos poros mokiniai pasirenka po vieną žodį, kuriam abu teikia pirmenybę. Kiekvienas dalyvis nurodo pasirinktą žodį ir savo pasirinkimą paaiškina.
„Velnio advokatas". Pokalbis vyksta poroje. Vienas pasakoja apie įvykį viską neigdamas, o kitas bando jam oponuoti, iškeldamas teigiamas reiškinio puses.
„Siūlai”. Visa grupė susėda ratu, labai arti vienas kito. Mokytojas turi siūlų kamuolį. Meta kam nors, tas siūlą užsivynioja ant piršto ir meta toliau, kol visi tampa tarsi sujungti. Paskui mokytojas liepia atsistoti vienam kuriam nors dalyviui. Jam tai padaryti sunku. Tada liepia stoti visiems ir iškelti rankas. Išvada: visi susieti vienu tikslu ir turime veikti išvien.
„Orų prognozė". Dalyvių paprašoma savo nuotaiką pavaizduoti piešinukais ant lipnaus popierėlio ir prisiklijuoti sau ant nugaros. Pvz. :
Paskui kiekvienas susiranda panašių „prognozių" dalyvius ir grupėje aptaria savo nuotaikas.
„Pratęsk mintį". Visi mokiniai stovi atsigręžę į mokytoją. Jis pradeda sakinį duota tema ir neužbaigia, pavyzdžiui: „Demokratija yra…". Vienas iš mokinių pratęsia sakinį, bet vėl nepabaigia, kad galėtų tęsti kitas. Tikslas – tęsti sakinį kuo ilgiau.
„Kūrybiškas rankos paspaudimas". Kiekvienas grupės narys atsistoja ir prisistato kitiems grupės nariams vis kitaip paspausdamas ranką.
„Kartojimas su kamuoliuku". Vadovas pradeda mesdamas kamuoliuką bet kuriam dalyviui. Tas, kuris pagauna, pasako kokį nors dalyką, kurį išmoko per pamoką. Tada meta kamuoliuką kitam, kuris padaro tą patį.
„Rask porą ir pasikalbėk". Visi mokiniai susiranda sau porą. Jie turi pasikalbėti su draugu apie: 1) tai, kas mokantis pasirodė įdomu; 2) tai, kas mokantis kelia baimę; 3) ar pasiteisino lūkesčiai ir pan.
„Pasiųskime labą rytą". Mokiniai susėda ratu, išsisikaičiuoja, pavyzdžiui, nuo pirmo iki dvidešimto (jei grupėje 20 žmonių). Kiekvienas įsidėmi savo numerį. Vedantysis pasako įžanginį linksmą tekstuką (čia visiška improvizacijos laisvė vedančiajam), pavyzdžiui, „pasveikinkime šį gražų rytą, tikėkimės, kad diena bus sėkminga, įdomi, ir pasveikinkime vienas kitą tokiu ritualu: „Labas rytas, pirmas pirmas sveikina dešimtą dešimtą". Pirmasis skaičius – sveikinančiojo, antrasis – sveikinamojo. Sveikinantysis tardamas savo numerį paplekšnoja du kartus sau per kelius, o tardamas sveikinamojo numerį – du kartus suploja. Dešimtą numerį turintis sveikinamasis „pagauna sveikinimą" plekšnodamas sau per kelius ir plodamas, sako tekstą „Dešimtas dešimtas trečią trečia". Sveikinimą „pagauna" trečiasis ir t. t. Turi būti pasveikintas kiekvienas grupės narys. Sveikinama energingai didėjančiu tempu.
Norint tinkamai organizuoti darbą grupėse ir pasiekti norimo rezultato, svarbu žinoti pagrindinio darbo grupėje organizavimo ir vertinimo būdus. Taip pat šis metodas teikia daug galimybių diferencijavimui pamokoje (žr. 7 pav.).